Kaip keliauti sergant diabetu
Kelionės – mano aistra. Vaikystėje kasmet iš Floridos vykdavome aplankyti giminių Pietų Karolinoje – pats brangiausias mano prisiminimas. Įsimylėjau keliones, nes jos suteikia man galimybę pamatyti naujas vietoves, paragauti kitokio maisto ir susikurti prisiminimus. Kai mokiausi koledže, užuot dariusi namų darbus, valandų valandas praleisdavau internete planuodama keliones į tolimiausius kampelius, kurių iš tikrųjų neįstengčiau aplankyti. Man pasisekė, kad dabar, nors man buvo diagnozuotas diabetas, aš keliauju kelis kartus per metus ir jau pabuvojau daugiau kaip dešimtyje šalių.
Iš pradžių buvo baisu. Prisimenu, kai tik išgirdau diagnozę, valdyti diabetą atrodė taip sudėtinga ir sunku, kad vien mintis spontaniškai leistis į kelionę ar ekskursiją kėlė siaubą. Nerimaudavau, kad ilgo skrydžio metu nesušiltų insulinas, kur gauti tyrimų juostelių, jei man jos baigtųsi, kas bus, jei nežinomoje vietoje mane ištiks hipoglikemija (būsena, kai gliukozės kiekis kraujyje per mažas). Pasimokius iš klaidų drąsiau keliauju sirgdama diabetu ir viliuosi, kad šie patarimai padės ir jums drąsiai susiplanuoti kitą kelionę.
Susidaryti kelionių sąrašą – geriausias būdas suplanuoti ir džiaugtis kelione. Pirma, pasižymiu, kokiai kelionei ruošiuosi, o tada užsirašau pagrindinius dalykus, kuriuos man reikia pasiimti su savimi, ir ką noriu nuveikti. Aš visada susiplanuoju kelionėje dažniau tikrintis cukraus kiekį kraujyje. Keturios dažniausios mano kelionės:
- Trumpalaikė kelionė – kai išvykstu su nakvyne dienai ar net savaitei. Kai kelionė trumpa, būtinai pasirūpinu, kad užtektų vaistų, pagalvoju, kaip pasitikrinti cukrus kiekį kraujyje, ir pasiimu du tris užkandžius, kurie, nukritus gliukozė kiekiui kraujyje, padeda jį sureguliuoti, medicininę kortelę ir įspėjamąją apyrankę. Gerai, kad trumpalaikės kelionės nereikalauja daugiau dėmesio nei kad kasdieniame gyvenime.
- Ilgalaikės kelionės. Jos trunka ilgiau nei savaitę. Didžiausias mano rūpestis, kad ilgam išvykus iš namų man nepasibaigtų vaistai ar tyrimo juostelės. Pasiimu visa tą patį, ką imu vykdama į trumpalaikę kelionę, tik žymiai didesniais kiekiais. Papildau receptinių vaistų atsargas, kad jų nepritrūkčiau, ir vaistus susidedu į atskirą lagaminą, kad nekiltų bėdų bagažui pasimetus. Žiūriu, kad pirmą parą nepritrūkčiau užkandžių, jei atvykusi į vietą negalėčiau nueiti į parduotuvę. Įsimetu kelias poras batų, kurie tiktų įvairiais atvejais ir kojos nepavargtų, jei pasirodytų, kad viena pora nepatogi.
- Kelionė lėktuvu (nesvarbu kur). Skrydis dažnai sukelia įtampą. Įtampa, kad tik ko nors nepamirštum, saugumo patikros procesas, valandų valandos praleistos laukiant įlaipinimo – ir cukraus kiekis kraujyje krenta arba šauna į viršų. Visus su diabetu susijusius daiktus susipakuoju į rankinį bagažą, kad prireikus, galėčiau išsiimti ir aš ramiai pasiekčiau kelionės tikslą. Skrisdama segiu sergantiems diabetu skirtą įspėjamąją apyrankę, nes pamačiau, kad matydami mano ligos įrodymą, žmonės labiau linkę man pagelbėti. Kartą, kai dėl apyrankės negalėjau praeiti rentgeno patikros ir manęs paprašė ligos lapo, ėmiau su savimi nešiotis ir ligos išrašą bei medicinos prietaisus.
- Tarptautinė kelionė – kai vykstu į kitą šalį Labai džiaugiuosi, kai vykstu į užsienį, tačiau tokiai kelionei reikia labai gerai pasiruošti ir iki smulkmenų viską apgalvoti. Kai keliauju į Prancūziją ar kitas šalis, kuriose beveik nekalbama angliškai, išmokstu tos šalies kalba pasakyti „Aš sergu diabetu“ arba „Man nukrito cukraus kiekis kraujyje“. Šias frazes užsirašau ant lapelio, kurį visą laiką nešiojuosi su savimi. Telefone būtinai išsisaugau tos šalies skubios pagalbos telefono numerius, nes prisiskambinti 911 galima Amerikoje, bet ne visame pasaulyje. Susižinau ligoninės, kuri arčiausiai tos vietos, kurioje apsistoju, pavadinimą ir adresą. Kadangi vaikštinėjant po oro uostą cukraus kiekis kraujyje man dažnai nukrenta, tai skrisdama prašau sergantiems diabetu skirtų patiekalų, kad susibalansuotų angliavandenių kiekis, ir todėl, kad dietiniai patiekalai patiekiami pirmi. Cukraus kiekį kraujyje tikrinuosi dažniau nei įprastai, nes prisitaikant prie kitos laiko zonos keičiasi mano valgymo laikas ir fizinio aktyvumo lygis, o tokios permainos atsiliepia cukraus kiekiui mano kraujyje.
Iš pradžių viską užsirašinėdavau užrašų knygelėje, tačiau dabar naudojuosi telefono programėle „Wunderlist“, nes joje duomenis lengva atnaujinti, o pasikeitus aplinkybėms, jais ir vėl pasinaudoti. Kiekvienam kelionės tipui sudaryti sąrašai, kurie, atsidūrus naujose aplinkybėse, atnaujinami, būna labai parankūs ir kelionė sklandžiai praeina. Paprašysiu jūsų pagalvoti, kaip ir kur dažniausiai keliaujate (traukiniu, atostogų kruizai, ar ilgos kelionės į/iš darbo namo), užsirašyti, kaip sirgdami diabetu ruošiatės tokioms kelionėms, ir pasidalyti