Kada apsilankyti pas gydytoją

Niekas nenori kviesti gydytojo dėl kiekvienos smulkmenos, tačiau mes žinome, kad anksti pradėtas su diabetu susijusių sveikatos problemų gydymas yra veiksmingesnis. Taigi, kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją? Štai kelios gairės: ¹

Skausmas, tirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas, ypač plaštakose, pėdose, rankose ar kojose: net jei tai atrodo nereikšminga, šie pojūčiai gali būti ankstyvo nervų pažeidimo ženklas. Jei tai tiesa, labiau pažeidus nervus, simptomai gali pablogėti. ²

Jūsų sveikatos pokyčiai: Jei atsistoję jaučiate svaigulį, vargina vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar pykinimas, sunkiai matote (net ir tik naktį ar pasikeitus šviesai), arba jums kyla seksualinių problemų, tai gali būti nervų problemų požymiai. ²

Odos problemos ar infekcijos: Negyjanti žaizda ar pjūvis, nesibaigianti sinusų, šlapimo pūslės ar makšties infekcija – diabetas gali sutrikdyti jūsų kūno gebėjimą pačiam pasveikti. ³

Liga: Jei karščiuojate, prakaituojate ar krečia šaltkrėtis, jaučiate pykinimą, vemiate ar viduriuojate, gydytojas nori tai žinoti. Liga gali turėti įtakos cukraus kiekiui kraujyje, ir tai gali būti infekcijos, kurią reikia gydyti, požymis. ³ Jei jus pykina nuo maisto ar skysčių, kreipkitės pagalbos. ⁴

Per aukštas cukrus kiekis kraujyje: Jei gliukozės kiekis kraujyje laikosi didesnis nei 13.3 mmol/L net suvartojus vaistų ir (arba) padidinus insulino bei skysčių kiekį, arba kyla problemų išlaikant siektinas ribas, kreipkitės į gydytoją.

Vidutinė ar didelė ketonų koncentracija šlapime: Pasitarkite su gydytoju, jei jaučiate simptomus, kurie gali reikšti ketoacidozę ar dehidrataciją, pvz., stiprėjantį pilvo skausmą, kvėpavimo sutrikimą ar vaisių ar acetono kvapą iš burnos.

Gali būti, kad gydytojas galės padėti palengvinti  simptomus ir netgi sulėtinti problemos progresavimą geriau kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje.

Visgi nesate tikri? Tiesiog paskambinkite. Jūsų gydytojas nori žinoti viską, kas vyksta. Jei tai nerimta, jis jums pasakys. Paimkite telefoną ir nustokite nerimauti.

Kaip iš susitikimo su gydytoju gauti kuo daugiau naudos

Kiek laiko praleidžiate su savo gydytoju šiais laikais? 10 minučių? 15? Nors jūsų laikas ribotas, yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad užmegztumėte glaudesnio bendradarbiavimo santykius, produktyviau bendrautumėte ir išnaudotumėte kiekvieną sekundę.

Suplanuokite dieną ar dvi į priekį. Iš anksto išsiųskite savo skaičius el. paštu arba gydytojo pageidaujamu būdu. Prisiminkite viską, ką neįprasto pastebėjote. Tada atsineškite visos išsiųstos informacijos kopiją – jei jos prireiktų. Gydytojas gali peržvelgti informaciją tik prieš susitikimą, tačiau susitikimas taps vaisingesnis.

Surinkite savo klausimus. Pamatęs mediko chalatą bet kas gali pamiršti, ką norėjo aptarti. Nesvarbu, ar klausimai užfiksuoti jūsų užrašų knygelėje, ar telefone, sąrašas, kurį galite peržiūrėti, ir užsirašinėjimas gali padėti aptarti viską, ką norite, ir prisiminti, ką daryti toliau.

Tiesiog jį paduokite. Nesaldinkite savo rezultatų (tai sąmoningas kalambūras) ir pasakojimo apie tai, kaip einasi. Gydytojas yra tam, kad padėtų jums įveikti iššūkius ir išspręsti problemas, o ne paglostytų nugarą. Be to, nesvarbu, kokią problemą iškėlėte ar kaip nesmagiai jaučiatės apie ją kalbėdami, tikriausiai esate ne pirmas žmogus, kuriam teko su tuo susidurti. Gydytojas gali pasiūlyti pasiūlymų, kurie pasiteisino kitiems.

Dalyvaukite diskusijose. Gydytojas žino daug, bet niekas nežino visko, o jūs esate to, kas jums tinka, ekspertas. Geriausi paciento ir gydytojo santykiai būna grindžiami pagarba ir bendradarbiavimu. Jūs abu turėtumėte pateikti idėjų.

Neįsipareigokite atlikti dalykų, jei žinot, kad jų neatliksite. Viskas gerai, jei pasakysite: „Tas tikslas šiek tiek viršija mano galimybių ribas. Gal galėtume jį šiek tiek sumažinti ir padirbėti ta linkme“. Gydytojas mieliau išleistų jus su nurodymais, kurių iš tikrųjų laikysitės, nei su aukštais tikslais, kurie bus pamiršti iki kitos savaitės.

Atlikite tai, ką sakėte atliksią. Pagalvokite apie tai – jei gydytojas pasakytų, kad ką nors atliks po vizito, tikitės, kad jis tai ir atliks. Reikėtų, kad jis galėtų to tikėtis ir iš jūsų. Jei kažkas jus stabdo, pagalvokite, kaip tai išspręsti, ir judėkite į priekį. Tyrimų skausmas trukdo tikrintis cukraus kiekį kraujyje? Įsigykite mažiau skausmingą dūrimo prietaisą. Nėra laiko mankštintis? Lipkite laiptais darbe. Pradėkite nuo tikslo ir idėjų, kurios padės jums jį pasiekti.

Sudarykite nedarbingumo dienos planą. Įsitikinkite, kad esate pasirengęs toms dienoms, kai nekaip jaučiatės ir su savo priežiūros specialistais sukurkite veiksmų planą.

Kaip sudaryti nedarbingumo dienos planą.

Kai blogai jaučiatės, norisi tik gulėti lovoje su gera knyga ar blogu filmu. Vis dėlto būtent tada reikia dar daugiau dėmesio skirti savo sveikatos priežiūrai, susijusiai su diabetu.

Sergant diabetu nedarbingumo dienomis svarbiausia viską apmąstyti iš anksto. Taigi, kai nesinori susikaupti, galima paprasčiausiai laikytis plano.

Į savo nedarbingumo dienos plano rengimą įtraukite savo diabeto priežiūros specialistus – paklauskite, kada turėtumėte kreiptis pagalbos, kaip dažnai turėtumėte tikrinti gliukozės ir ketonų kiekį kraujyje, kokius vaistus vartoti ir ką valgyti.

Ką daryti pastebėjus pirmuosius ligos požymius

Jei suprantate, kaip liga gali paveikti gliukozės kiekį kraujyje, galėsite imtis tinkamų veiksmų rūpindamiesi savimi. Pavyzdžiui: ⁴

Jei vartojate insuliną, nenustokite jo vartoti. Net jei jums nesinori valgyti, greičiausiai reikės papildomo insulino kovojant su hormonais, kurie ligos metu dažnai padidina gliukozės kiekį kraujyje. Laikykitės savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo nurodymų.

Dažnai tikrinkite gliukozės kiekį kraujyje ir šlapimo ketonus – maždaug kas keturias valandas, jei sergate 1 tipo cukriniu diabetu.

Venkite dehidratacijos. Gerkite nekaloringus skaidrius skysčius be kofeino.

Įsitikinkite, kad valgote pagal įprastą mitybos planą. Turėkite lengvai valgomų, greitai veikiančių angliavandenių. Jie gali būti naudingi, kai cukrus lygis kraujyje žemas, be to, jais galima pakeisti valgį. Jei jus pykina ar vemiate, pabandykite išgerti sportinio gėrimo, sulčių, įprasto gazuoto vandens ar suvalgyti šaldytų vaisių batonėlį, kad gautumėte angliavandenių, kurių jums reikia.

Pasitarkite su diabeto priežiūros paslaugų teikėju dėl visų vaistų, kuriuos vartojate, arba dėl netikėtų gliukozės kiekio kraujyje tyrimo rezultatų juos vartojant. Yra žinoma, kad kai kurie vaistai nuo peršalimo, antibiotikai ir kiti receptiniai ir nereceptiniai vaistai veikia gliukozės kiekį kraujyje.

Pasiruošimas – tai raktas į sėkmingą ligos valdymą. Sudarę nedarbingumo dienos planą ir priemonių rinkinį prieš pajusdami pirmuosius ligos požymius, būsite pasirengę kovoti su virusu.