Iš kur semiuosi motyvacijos

Paimkime mane kaip pavyzdį.

Sakyčiau, kad esu labai veiklus žmogus. Noriu tobulėti visose srityse, ir savo sveikatos puoselėjimas – ne išimtis.

Šiame straipsnyje apžvelgsime motyvaciją apskritai, mano paties motyvaciją ir tai, iš kur jos gauti.

Motyvacija yra postūmis, suponuojantis tam tikrą mūsų elgesį ar veiksmus. Motyvaciją apibrėžti galima įvairiai, tačiau paprastai kalbame apie vidinę ir išorinę motyvaciją.

Vidinė motyvacija yra tai, kas skatina mus veikti įgyvendinant savo norus ir troškimus. Mes visiškai į juos pasineriame ir nelaukiame išorinio atlygio. Ir priešingai – tipiškas išorinės motyvacijos pavyzdys yra už darbą mokamas atlyginimas. Visas dėmesys nukreipiamas ne į pačią veiklą, o į tai, kaip esate apdovanojamas už pastangas.

Kai sunku rasti motyvacijos treniruotis, pagalvoju apie tai, kiek daug man davė treniruotės. Jos pagerino mano bendrą sveikatą, cukraus kiekio kraujyje kontrolę ir bendrą savęs vertinimą. Šis įgautas pasitikėjimas atsispindi mano kasdienėje veikloje. Labiau rūpinuosi savimi ir atsargiai priimu su sveikata susijusius sprendimus. Už tai esu dėkingas ne tik treniruotėms, tai lemia daugiau veiksnių, tačiau treniruotės vaidina svarbų vaidmenį.

Aš apsibrėžiu aiškius treniruočių tikslus. Tai gali būti bet kas: irklavimas 1000 metrų 10 sekundžių greičiau, „mirties traukos“ svorio padidinimas arba pusiausvyros ir kūno valdymo pagerinimas. Kai pasiekiu tikslą, jaučiuosi pakylėtas. Tai, kad galiu priversti savo kūną pasiekti geresnių rezultatų negu anksčiau, yra neįtikėtina varomoji jėga.

 Tomui įdomu, kaip mankšta gali pagerinti diabetu sergančių žmonių kasdienį gyvenimą.

Geriausia varomoji jėga esate jūs. Raskite būdų, kaip suteikti treniruotėms prasmę. Mankštinimasis siekiant įvykdyti gydytojo rekomendacijas nebūtinai yra motyvuojantis veiksnys. Geteborgo universitete atliktame tyrime (Magnus Lindwall ir kolegos, 2016 m.) nustatyta, kad motyvacija treniruotis turi kilti iš vidaus. Jie apibrėžė tris pagrindines vidinės motyvacijos sritis: socialinę priklausomybę, sveikatos kontrolę ir įgūdžių ugdymą.

• Nusistatykite aiškius treniruočių tikslus ir įsitikinkite, kad jie yra realūs ir išmatuojami. Per daug ambicingi tikslai nepasiekiami ir gali neigiamai veikti motyvaciją.
• Susiraskite treniruočių partnerį. Kai esate atsakingas prieš kitą asmenį, jis gali priversti jus pajudėti, kai negalite to padaryti patys. Niekada nesigailėjau, kad užbaigiau treniruotę!
• Ir galiausiai susiraskite sau patinkančią veiklą. Jei įprastos treniruotės su svoriais ar sportas ne jums, rekomenduoju išbandyti grupinius užsiėmimus sveikatingumo centre arba vietinėje bendruomenėje. Rasite įvairių užsiėmimų, pradedant šokiais ir baigiant kovos menų įkvėptomis treniruotėmis, baigiant važinėjimu dviračiais-treniruokliais ar plaukimu. Svarbiausia – nuolat judėti.

Sėkmės treniruotėse! Prašome pasidalinti savo patirtimi komentaruose mūsų „Facebook“ puslapyje.

Parengė Thomas Tjelta

Thomui 23 metai, 2015 m. jis persikėlė į Suomiją dirbti IT pagalbos srityje. Anksčiau jis studijavo informatiką ir IT Agderio universitete, taip pat turi asmeninio trenerio pažymėjimą. Jis atsidavęs sveikai gyvensenai, derina mitybą ir mankštą su aktyviu socialiniu gyvenimu. Savo lev med diabetes tinklaraštyje Thomas rašo apie tai, kaip jis rūpinasi savimi kelionėse ir kasdieniame gyvenime.

Šaltinis:
Whitbourne, S. How to push yourself to work out. [Kaip prisiversti sportuoti] Psychology Today [Internete]. 2017 m. sausio 7 d. [Cituota 2018 m. sausio 8 d.]. Pasiekiama adresu www.psychologytoday.com/blog/fulfillment-any-age/201701/how-push-yourself-work-out.