Tyrimas rodo, kad 2-ojo tipo diabetas gali prasidėti daugiau nei 20 metų prieš diagnozę 

Pirmuosius 2-ojo tipo cukrinio diabeto požymius galima nustatyti daugiau nei 20 metų prieš diagnozę, rodo Berlyne (Vokietija) vykusiame Europos diabeto tyrimo asociacijos (angl. European Association for the Study of Diabetes, EASD) metiniame susirinkime pristatytas 2018 m. publikuotas Japonijos mokslininko Hiroyuki Sagesaka mokslinis tyrimas.

Atliekant tyrimą 2005–2016 m. buvo stebima daugiau nei 27 000 diabetu nesergančių suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius 49 metai, ir analizuojami jų kūno masės, gliukozės koncentracijos kraujyje ir jautrumo insulinui rodikliai. Jie nustatė, kad 10 metų prieš diabeto ir priešdiabetinės būklės diagnozę buvo nustatyta padidėjusi gliukozės koncentracija nevalgius, didesnis kūno masės indeksas (KMI) ir jautrumas insulinui.

Kadangi didžioji dauguma žmonių, sergančių T2D (2-ojo tipo diabetu), išgyvena priešdiabetinę būklę, mūsų išvados rodo, kad padidėję metabolinio sindromo žymenys  yra nustatomi daugiau nei 20 metų prieš diagnozę. Tokį paaiškinimą pateikė mokslininkas tyrime.

Laikotarpis, vadinamas priešdiabetine būkle, reiškia, kad cukraus koncentracija jūsų kraujyje yra didesnė nei paprastai, tačiau ji nėra pakankamai didelė, kad būtų diagnozuotas 2-ojo tipo diabetas. https://www.diabetes.org.uk/preventing-type-2-diabetes/prediabetes

Endokrinologė Andressa Heimbecher sutinka su tyrimo rezultatais, nes 2-ojo tipo cukrinis diabetas yra progresuojanti liga, t. y., ji prasideda nuo atsparumo insulinui, insuliną gaminančių ląstelių disfunkcijos pradžios, dėl kurios padidėja gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius ir susidaro priešdiabetinė būklė, ir galiausiai virsta diabetu. Žmonėms retai būna priešdiabetinės būklės simptomų. Jie skundžiasi neaiškiu nuovargiu, negalavimais ir silpnumu.

Šio tyrimo svarba jums ir jūsų gydytojui

Sveikatos priežiūros specialistas turi veikti prevenciškai, laikydamasis visapusio požiūrio, suprasti paciento gyvenimo įpročius – ar jis vartoja alkoholį, rūko, yra sėslus ar valgo pramoniniu būdu ypač perdirbtą maistą. Tai žinodami, jie gali padėti pacientui pakeisti gyvenimo būdą ir paskatinti jį reguliariai užsiimti fizine veikla, pasiūlyti laikytis subalansuotos mitybos, kurią sudarytų neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai, liesa mėsa ir žuvis, kurioje daug omega 3 rūgščių. Be to, gydytojas nurodo vengti vartoti paprastuosius angliavandenius, pvz., rafinuotus baltus maisto produktus ir riebius maisto produktus.

„Turime atsižvelgti į tai, kad ne tik įpročiai sukelia ligos vystymąsi, bet ir turi būti palanki dirva jai atsirasti, tai yra, žmogaus genetika ir polinkis. Rytų kilmės žmonėms glikeminiai pokyčiai gali išsivystyti priaugus kur kas mažiau svorio, nei afrikiečių ar ispanų kilmės žmonėms. Pagrindinis rizikos veiksnys kyla šeimose, kuriose yra sirgusiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Atsižvelgiant į tai, būtina keisti įpročius“, – perspėja Dr. Andressa.

Norėdama skaitytojams papildomai paaiškinti nagrinėjamą temą, endokrinologė paprašė pridėti aiškinamąjį tekstą, kaip įprotis vėlai pabusti gali padidinti diabeto riziką: „Vėlai keliatės? Tai gali sutrikdyti jūsų medžiagų apykaitą!“

Kiekvienas žmogus turi savo miego ritmą. Vieni mėgsta pabusti labai anksti, kiti – ne taip. Tai apibrėžia tai, ką mes vadiname chronotipu, individualia savybe, susijusia su žmogaus miego įpročiais. Tyrimai rodo, kad asmenys, kuriems būdingas popietės chronotipas, tai yra, jie miega ilgiau, yra linkę susirgti diabetu, metaboliniu sindromu ir raumenų atrofija. Palyginus su vyturiais, pelėdos dažniau priauga svorio. Tai paaiškinima hormono kortizolio išsiskyrimu. Žinoma, kad jo atsiranda vos mums pabudus, o tiems, kurie pabunda anksti, šis hormonas dieną išsiskiria tolygiau, ir tai padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir reguliuoti medžiagų apykaitą. Tiems, kurie pabunda vėliau, kortizolis gaminasi ir išsiskiria dienos viduryje, todėl jo lygis ilgiau būna aukštesnis. Šis hormono ir melatonino disbalansas gali paaiškinti padidėjusią įvairių ligų, pvz., diabeto ir metabolinio sindromo, riziką.

Hiroyuki Sagesaka, Yuka Sato, Yuki Someya, Yoshifumi Tamura, Masanori Shimodaira, Takahiro Miyakoshi, Kazuko Hirabayashi, Hideo Koike, Koh Yamashita, Hirotaka Watada, Toru Aizawa; Type 2 Diabetes: When Does It Start?, Journal of the Endocrine Society, 2 tomas 5 leidimas, 2018 m. gegužės 1 d., 476–484 puslapiai, https://doi.org/10.1210/js.2018-00071